- maukšlinti
- maũkšlinti (-yti), -ina, -ino 1. tr. mauti kepurę ar rišti skarelę, užsmaukiant, užtraukiant ant ausų ir akių: Vaikeli, nemaukšlyk tiek daug kepurės ant ausų – skaudės galvą Alvt. Jau maukšlina skrybėlę ir ima lazdą J.Paukš. Jį motina maũkšlina Ds. Aprišk gerai, nereikia teip maũkšlint Ut. | refl. tr., intr.: Jijė maũkšlinas, t. y. gaubiasi bjauriai, apsišmaurina J. Navikas nešiojo kažkokius keistus akinius, palaikę juodą skrybėlę, kurią maukšlinosi kone ligi pat nosies šnervių rš. Ko tu teip tą kepurę maũkšlinies: matysi, kad pasidarysi nuleiptausis Žvr. 2. intr. pamažu eiti, vilktis: Jis supyko ir maũkšlina sau Jnš. Maũkšlina tiesiai par pelkes Šll. Maũkšlini ir maũkšlini kap galadienis po visą baltą svietą Mrc. \ maukšlinti; apmaukšlinti; atmaukšlinti; įmaukšlinti; išmaukšlinti; numaukšlinti; parmaukšlinti; užmaukšlinti
Dictionary of the Lithuanian Language.